Ganymas pasitelkiant galvijus bei arklius yra svarbus, nes Lietuvoje gamtoje nelikus stambiųjų žolėdžių, nenaudojamos pievos ilgainiui užželia krūmais, aukšta augmenija, galiausiai tampa mišku. Dėl to nyksta pievų biologinė įvairovė.
Ganant gyvulius galima pasiekti puikių gamtinių rezultatų ne tik pavienėse pievose, bet ir visame kraštovaizdyje – atkurti dideles teritorijas, jose sukuriant įvairaus aukščio, įvairių tipų augalijos plotus. Vienas iš tokių kraštovaizdžių – Baltosios Vokės šlapžemės, apimančios daugiau kaip 1300 ha, kur jau nuo pernai ganosi Highland veislės galvijai.Tačiau geriausių rezultatų galima pasiekti ganant mišrias stambiųjų žolėdžių bandas: karves ir arklius. „Jie maitinasi skirtingu pašaru, renkasi skirtingus ganymosi plotus ir nevienodai veikia teritoriją. Pavyzdžiui, arkliai renkasi žemesnę augaliją, ją nukanda dantimis prie pat žemės, mėgsta sausesnius plotus. O galvijai renkasi aukštesnę augaliją, kurią lengviau nuplėšti apsukus liežuviu, drąsiai brenda į vandenį, jei po juo jaučia tvirtą gruntą.“ – sako Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Gabija Tamulaitytė.
Lietuvoje žengiami dar tik pirmieji žingsniai pasitelkiant mišrias galvijų bandas gamtinių teritorijų atkūrimui. Tuo tarpu Latvija turi jau 30 metų patirtį šioje srityje. Siekiant geriau pažinti ganymo mišriomis galvijų ir arklių bandomis specifiką, LIFE Marsh Meadows projekto komanda lankėsi Latvijos Engurės ežero gamtos parke bei Kemerių nacionaliniame parke. Projekto specialistai konsultavosi su vietiniais parkų darbuotojais, diskutavo bei dalinosi patirtimi apie tokio ganymo specifiką ir iššūkius. Laisvai besiganantys galvijai išmoksta pažinti teritoriją, atsirenką tinkamus maistui augalus ir net išmoksta apsiginti nuo vilkų. Partneriai Latvijoje dalinosi istorijomis, kaip daug metų šalia vieni kitų gyvenantys vilkai ir galvijai išmoksta vieni prie kitų prisitaikyti: galvijai išmoksta nevesti veršiukų į mišką, arkliai – kumeliukų, o vilkai išmoksta neiti į atvirus plotus ir per dažnai nepuldinėti bandos.
„Šiuo metu sprendžiame, kokią arklių veislę verta pasirinkti ir iš kur geriau juos įsigyti. Svarbiausia atsižvelgti į tai, kad arkliai jau būtų pripratę gyventi lauke, patys susirasti maisto, būtų prisitaikę gyventi lietuviškose sąlygose ir jiems reiktų kuo mažiau žmogaus priežiūros. Renkamės tarp Konik polski vesilės arklių, kurie visoje Europoje pasitelkiami gamtiniuose projektuose, ir lietuviškų Žemaitukų veislės arklių.“ – sako G. Tamulaitytė. Abi šios veislės savo savybėmis ir išvaizda yra artimi laukiniams, jau išnykusiems tarpanams – gana smulkaus sudėjimo, bet tvirti, ištvermingi, neišrankūs maistui ir lengvai prisitaikantys prie besikeičiančių sąlygų. Renkantis, kurią veislę pasitelkti LIFE Marsh Meadows projekte, svarbu atsižvelgti į daugybę aspektų – gyvūnų gerovę, prisitaikymą prie sąlygų, poreikį priežiūrai ir maistui, ekonominius ir socialinius aspektus.
